Šeštokuose iškilmingai paminėta Gedulo ir Vilties diena

Šiandien visoje Lietuvoje minima viena skaudžiausių ir tragiškiausių  tautos istorijos datų – 79-osios lietuvių tremties į Sibirą metinės.  Lazdijų rajono žmonės, kaip ir kasmet, paminėti jos atvyko į Šeštokų geležinkelio stotį, iš kurios  riedėjo vagonai į nežinią, išveždami geriausius mūsų krašto žmones – jų  likimus, viltis, svajones.  Iškilmingame minėjime dalyvavo rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, vicemeras Audrius Klėjus, rajono savivaldybės tarybos nariai, kiti garbūs svečiai.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišių auka už visus Sibiro tremtyje žuvusius  šio krašto žmones. Pradėdamas jas, Šeštokų  Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapijos klebonas Eugenijus Naujalis pasveikino visus susirinkusius, kuriems Dievas leido sulaukti šios dienos ir  paragino maldoje prisiminti tuos, kurie negrįžo į tėvynę, tačiau ją visada saugojo savo širdyje. Po šv. Mišių iškilminga minėjimo dalyvių eisena patraukė į skverelį prie Šeštokų geležinkelio stoties, kur prie kryžiaus 1941, 1944-1952 metų tremtiniams atminti buvo skaitomos šio krašto išvežtų ir iš tremties negrįžusių rajono gyventojų pavardės. Savivaldybės merė Ausma Miškinienė savo kalboje padėkojo renginio organizatoriams – savivaldybės darbo grupės Laisvės kovoms įamžinti  nariams, Lazdijų kultūros centro darbuotojams, rajono savivaldybės tarybos nariams, kurie rūpinasi, kad svarbios mūsų kraštui datos nebūtų užmirštos.  Ji akcentavo į tremtį išvežtų mūsų tautiečių patriotizmą. „Esame laisvi, nes jie buvo drąsūs“ – sakė ji. Skaudžius  to meto išgyvenimus lietuviai sudėjo į dainas, kurias minėjimo metu atliko Šeštokų laisvalaikio salės ansamblis „Lankutis“. Atsiminimais apie tremtį – nuo pirmųjų jos akimirkų Šeštokų geležinkelio stotyje iki dienų, praleistų Sibiro barakuose, pasidalijo buvusi tremtinė, lazdijietė Zuzana Urbonaitė. Šia datai paminėti savo prieš 29-erius metu parašytas eiles skaitė lazdijietė Aldona Mikalonienė. Minėjimo pabaigoje rajono vadovai, svečiai ir visi susirinkusieji prie kryžiaus tremtiniams atminti, kuris skverelyje prie Šeštokų geležinkelio stoties buvo pastatytas pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais, padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakeles.