Eimutis Valentinas Sventickas

Eimutis Valentinas Sventickas gimė 1948 m. rugpjūčio 17 d. Delnicos kaime, Lazdijų rajone. 1951 m. rudenį su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. 1957 m. grįžo į Lietuvą, mokėsi Šeštokų vidurinėje mokykloje. Baigęs Vilniaus universiteto  Filologijos fakultetą, kuriame studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą,  dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ Literatūros kritikos skyriaus vedėju. Nuo 1979 m. iki 1986 metų vadovavo leidykloms  „Vaga“  ir „Vyturys“. 1986 m. išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretoriumi, o 1994 - 2002 metais – šios sąjungos pirmininku. Nuo 1991 m. dirba Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktoriumi.  Nuo 1996 m. yra Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos prezidentas. Nuo 1978 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Pirmąją knygą – literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Eilėraščio kelias“ išleidęs 1978 – aisiais, Eimutis Valentinas Sventickas per ilgus kūrybos metus parašė ir išleido daugiau kaip dvidešimt šiuolaikinės lietuvių  literatūros kritikos, ese knygų, monografijų. Tarp jų – ir populiarioji rašytojo autobiografinė knyga „Guriniai“, kurioje atspindėtas  gimtasis kraštas bei gyvenimo kelyje sutikti žmonės. 

Literatūrinė Eimučio Valentino Sventicko veikla įvertinta literatūriniais ir valstybiniais apdovanojimais.  Tarp jų - 1998 m.  – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu,  2014 m.  - vienu didžiausių valstybės apdovanojimų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Valentinui Sventickui Lazdijų rajono garbės piliečio  vardas suteiktas 2015-02-23 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.5TS-1486.