Sigitas Zigmas Geda

Sigitas Geda – poetas, vertėjas, dramaturgas, eseistas.  Jo nuopelnai lietuvių literatūrai įvertinti  Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi bei daugeliu kitų.

 S. Geda gimė 1943 m. vasario 4 d.  Paterų kaime,  Lazdijų apskrityje.  1961 metais baigė Veisiejų vidurinę mokyklą. 1961–1966 m. studijavo Vilniaus universitete, Istorijos ir filologijos fakultete (lituanistikos spec.) 1967–1976 m. dirbo žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje. 1988 – 1990 m.  – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio  iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys. 1988–1991 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius, nuo 1992 m. – laikraščio „Šiaurės Atėnai“ literatūros skyriaus redaktorius.

Eilėraščius pradėjo spausdinti nuo 1959 m. Parašė apie 30 knygų vaikams ir suaugusiems. Straipsnių apie literatūrą, dailę, teatrą autorius. Kūrybos sritys – poezija, vertimai (iš 10 kalbų), publicistika, pjesės ir kino scenarijai, operų libretai.

Svarbiausios knygos: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėnulio žiedai“ (1977), „Songs of Autumn“ (anglų k., 1979), „Žydinti slyva Saigyno ežere“ (1981), „Varnėnas po mėnuliu“ (1984), „Mamutų tėvynė“ (1985), „Baltoji varnelė“ (1985), „Žaliojo gintaro vėriniai“ (1988), „Ežys ir Grigo ratai“ (1989), „Septynių vasarų giesmė“ (1991), „Mammutenes Fedreland“ (norvegų k., 1991), „Babilono atstatymas“ (1994), „Jotvingių mišios“ (1997), „Gedichte“ (vokiečių k., 1997), „Gedimino valstybės fragmentas“ (1997), „Man gražiausias klebonas – varnėnas“ (1998), „Skrynelė dvasioms pagauti“ (1998), „Valkataujantis katinas“ (1998), „Žydintys lubinai piliakalnių fone“ (1999).

S. Gedos poezija versta į latvių, švedų, suomių, norvegų, danų, vokiečių, lenkų, rusų, prancūzų, ispanų ir kt. kalbas.

Parašė libretą K. Antanėlio roko operai „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1984).

Sigitas Geda  mirė 2008 m. gruodžio 12 d.

Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.